Atsarginės kopijos, failų dingimas, duomenų atstatymas

Norėjau parašyti tik trumpą komentarą apie atsarginių kopijų svarbą, bet supratau, kad jis nebus trumpas… taigi gavosi visas blogo įrašas apie atsargines kopijas Jis skirtas žaliems, kurie nenusimano apie kompiuterius ir negali/nenori/tingi suprasti kaip tie dalykai veikia. Jeigu Tu šiek tiek nusimanai apie kompiuterius, tuomet tikriausiai jau darai atsargines kopijas ir šis straipsnis bus neįdomus.

Jeigu dingo duomenys (failai)

Kaip ne keista, bet atsarginių kopijų nebuvimą pastebime tik dingus duomenims. Taigi pradžiai apie duomenų dingimą.

Failai dingti gali dėl įvairių priežasčių – netyčia (arba tyčia) ištrinami, dėl virusų veiklos, dėl failų sistemos sugadinimo, dėl disko ar kitos laikmenos gedimo, dėl stichinių nelaimių, vagysčių ir t.t.

Ką daryti?

Jeigu dingo duomenys (failai) ir yra atsarginė kopija – atstatyti iš jos. Tai pats paprasčiausias, greičiausias ir pigiausias būdas.

Jeigu dingo duomenys (failai), bet ne pati laikmena ir nėra atsarginės kopijos, tuomet dar yra šiek tiek šansų juos atstatyti (tai priklauso nuo daugybės faktorių).

Jeigu netyčia (arba tyčia) ištrynei kompiuteryje esančius svarbius failus, suformatavai kietąjį diską, pasidarbavo virusai ar pan., tuomet pirmas ir neatidėliotinas dalykas - išjungti kompiuterį. Geriausia netgi nedaryti shutdown, o paspausti power mygtuką ir palaikyti nuspaudus tol, kol išsijungia. Kuo ilgiau kompiuteris laikomas įjungtas po failų ištrinimo, tuo mažiau šansų juos atkurti. Tuomet ištraukti laidą iš rozetės (kad netyčia neįjungtum) ir kviesti nusimanantį žmogų. Bet koks šiek tiek kompiuteriuose besigaudantis kaimynas netinka! Jeigu nepažįsti nusimanančių žmonių, teks kreiptis į duomenų atkūrimu užsiimančią įmonę.

Jeigu ištrynei failus iš atminties kortelės, USB flash atmintinės, išorinio disko, mp3 grotuvo ar pan., tuomet šių įrenginių niekur nejunk ir elkis kaip parašyta aukščiau apie kompiuterio kietąjį diską.

Jeigu sugedo kompiuterio kietasis diskas ar kita laikmena – neišvengiamai teks kreiptis į tuo užsiimančias įmones.

Ar verta pačiam bandyti atstatinėti duomenis? Paprasčiausia tai nustatyti šitaip: Įvertink prarastus duomenis pinigais (Sakai jie neįkainojami? Tuomet įvertink šimtu milijonų). Pasidomėk kiek kainuotų atstatyti duomenis pas nusimanantį žmogų ar duomenų atstatymu užsiimančioje įmonėje. Jeigu profesionalus atstatymas kainuoja brangiau už duomenis – tik tuomet verta bandyti tai atlikti savo jėgomis.

Jeigu nusprendei atstatinėti pats, tuomet prieš jungdamas įrenginį su dingusiais duomenimis prie kmpiuterio įsitikink, kad į tą įrenginį jokia programa tikrai nieko nerašys, kol duomenys bus pilnai atstatyti ir patikrinti. Nusiteik, kad reikės sugaišti nemažai laiko skaitant, suprasti kaip veikia duomenų saugojimas ir galbūt nusipirkti reikalingų programų duomenų atstatymui.

Prevencija

Pats paprasčiausias, greičiausias ir pigiausias būdas apsisaugoti nuo duomenų praradimo yra tinkamų atsarginių kopijų darymas.

Taip pat svarbu: saugoti savo slaptažodžius; rūpintis kompiuterio apsauga nuo įsilaužimų ir virusų bei nuo pašalinių žmonių; naudoti tik kokybiškas laikmenas (niekada nepirk pigiausių kompaktų!); pakeisti įtartinus kietuosius diskus, USB atmintines, atminties korteles ar kitas laikmenas naujomis.

Nepamiršk, kad kartais duomenų praradimas gali būti ne toks skausmingas, kaip jų patekimas į netinkamas rankas. Taigi visus duomenis (ir atsargines jų kopijas) reikia saugoti visapusiškai.

Atsarginės kopijos!

Liaudies išmintis byloja: atsarginės kopijos gėdos nedaro. Jos privalomos visiems. Ne tik didelių įmonių duomenų centruose, bet ir paprastam namų vartotojui. Jeigu kompiuteryje esančios informacijos (failų) nenori prarasti – būtina daryti kopijas.

Kiek kainuoja?

Kiek kainuoja referatas? Gerą pusdienį darbo, o gal ir dar ilgiau.

Kiek kainuoja bakalauro darbas? Pagal interneto šaltinius – apie 2000 Lt, o jeigu darai pats, tai jis vertas ir dar daugiau.

Kiek kainuoja visos asmeninės nuotraukos? Net jeigu neversime į pinigus to, ką jos mums reiškia, jų kaina susideda iš foto aparato kainos, foto aparato priedų (atminties kortelės, baterijos, dėklai…) kainos, fotografo paslaugų kainos (tarkim buvo samdomas vestuvių fotografas) ir pan.

O kiek kainuoja tuščias CD-R, DVD+R ar išorinis kietasis diskas? (Niekada nepirk pigiausių!) CD-R ir DVD+R diskai – kelis litus, USB flash atmintinė keliasdešimt litų, išorinis kietasis diskas porą šimtų litų.

Atlikus šiek tiek paprastų matematikos veiksmų paaiškėja, kad atsarginių kopijų darymas yra sąlyginai labai pigus dalykas, kuris gali sutaupyti sąlyginai labai daug pinigų/laiko/nervų.

Ką saugoti atsarginėse kopijose?

Trumpas atsakymas: Viską.

Ilgas atsakymas: Visus failus, kurių kadanors gyvenime gali prireikti. Įvairius referatus, kursinius darbus, prezentacijas, brėžinius, sąmatas, darbui reikalingus dokumentus, el. pašto laiškus, asmenines nuotraukas ir filmus ir t.t.

Kaip daryti atsargines kopijas?

Atsarginių kopijų darymui naudojamos įvairios strategijos (periodinės pilnos ir papildančios kopijos, kopijavimas į nutolusius kompiuterius, juostas, ilgalaikis saugojimas ir t.t.) bei įvairi specializuota aparatinė bei programinė įranga. Tačiau asmeniniam naudojimui gali pilnai užtekti įrašomų kompaktinių diskų.

Kopijos turi būti daromos ne į kitą katalogą tame pačiame kompiuteryje, o į išorinę laikmeną, t.y. priklausomai nuo apimties galima naudoti CD-R, DVD+R, USB flash atmintinę (bet ne tą, kurią naudoji failų pernešimui), išorinį HDD (bet ne tą, kurį naudojį failų pernešimui) ir t.t.

Kad būtų galima optimaliai daryti atsargines kopijas, kompiuteryje turi būti šiek tiek tvarkos. Svarbūs failai atskirti nuo nesvarbių, einamieji dokumentai nuo istorinių ir pan.

Jeigu iki šiol nebuvo darytos atsarginės kopijos arba darytos labai seniai, tuomet padaroma pilna visų reikalingų failų kopija.

Vėliau galima kopijuoti tik naujus ir pakeistus failus. Tačiau nepamaišys jeigu retkarčiais bus padaroma pilna kopija.

Jeigu kopijos daromos į CD-R ar DVD+R, reikia pasirinkti kuo mažesnį įrašymo greitį. Taip duomenys įrašomi patikimiau. Dauguma įrašymo programų turi funkciją, leidžiančią patikrinti ar duomenys buvo gerai įrašyti. Būtinai reikia ja pasinaudoti.

Visada reikia užrašyti kada daryta kopija ir kas ten saugoma. Jeigu naudojami CD-R arba DVD+R – ant pačio disko su specialiu žymekliu (neužtenka rašyti tik ant dėžutės viršelio). Jeigu kopijos saugomos išoriniame kietajame diske – tuomet katalogus pavadinti pagal jų turinį ir datą.

Jeigu duomenys labai svarbūs – daromos kelios atsarginės kopijos. Ir saugomos atskirai.

Kaip dažnai daryti atsargines kopijas?

Trumpas atsakymas: Kai tik atsiranda naujų failų arba pakeičiami esami.

Ilgas atsakymas: Priklausomai nuo duomenų svarbumo, atsiradus tinkamoms tam sąlygoms. Pvz., rašant ilgą referatą reiktų retkarčiais paspausti “save”, po fotosesijos nepalikti nuotraukų tik atminties kortelėje – sukelti į kompiuterį, darant svarbų darbą kas kelias valandas pasidaryti lokalią kopiją kompiuteryje, o dienos pabaigoje nukopijuoti į išorinę laikmeną.

Kaip saugoti atsargines kopijas?

Saugiai. Visais aspektais.

Būtina naudoti kokybiškas laikmenas. Niekada negalima pirkti pigiausių!

Failai būna saugiausi, jeigu saugomi neperrašomose laikmenose, t.y. CD-R arba DVD+R, bet ne CD-RW, DVD+RW, USB Flash atmintinėse ar išoriniuose diskuose. Tuomet šių failų tikrai niekas neištrins. Be to saugiau, jeigu naudojama laikmena negali sugesti – kompaktiniuose diskuose nėra jokios elektronikos ar mechanikos, kaip kietuosiuose diskuose. Kitas kompaktinių diskų privalumas – dažniausiai visi duomenys nebūna vienoje laikmenoje (nes netelpa) ir tuomet, sugadinus vieną diską, prarandama tik dalis duomenų. Tačiau kartais dėl didelio duomenų kiekio kopijas laikyti kompaktiniuose diskuose pasidaro neracionalu.

Visas išorines laikmenas reikia laikyti joms skirtose dėžutėse. Saugoti taip, kad nebūtų karšta, šalta, drėgna, saulėta, daug dulkių, vibracijų, naminių gyvūnų, mažų vaikų ir pan. Be to turi būti neprieinama žmonėms, kurie gali netinkamai pasinaudoti saugoma informacija.

Idealiu atveju reiktų turėti kelias atsargines kopijas ir jas laikyti atskirai, geriausia net ne tame pačiame pastate.

Jeigu leidžia piniginė – galima saugoti banko seife.

Klausimas pabaigai

Ar norėtum gauti naują kompiuterį? Patį naujausią? Bet mainais atiduotum seną. Su visais jame esančiais duomenimis.